Staliukai

Temos pavadinimas: Re: Staliukai Št. 06 14, 2014 8:00 pm

ateina Nina čionais, jau taip yra, jog ji visuomet vėluoja, tai nors į šį susitikimą pasistengė nepavėluot, jau ir pačiai gėda darosi kai kitas žmogus turi laukt jos. akim nužvelgia arbatinę, ieškodama vieno žmogaus, tačiau šio dar čia nepamačiusi, atsisėda prie arčiausiai esančio staliuko

Temos pavadinimas: Re: Staliukai Št. 06 14, 2014 8:17 pm

Įėjęs vidun vaikinui iškart į akis krito virš kasos kabėjęs užrašas. Suapvalintomis raidėmis ten buvo parašyta: Arbatinė. Šis paprastas žodis puikiausiai apibūdino kavinės jaukumą, kuriuo žavėjosi daugiausiai senyvo amžiaus žmonės, bet nepaisant jų, ši vieta buvo puiki ir jaunimo susibūrimams, pavyzdžiui, Ninos ir Zac. Išvydęs netoliese be galo pažįstamą plaukų kupetą, nužingsniavo jos link, tikėdamasis, kad nebus apsirikęs. Nė minutė nepraėjo, o jo veide jau sustojo įstabus ir šiek tiek pasikeitęs merginos portretas. Tobulo linkio lūpos, blizgančios akys, baltut baltutėlė šypsena ir lengvai krentantys ant pečių banguoti plaukai - visa tai nebuvo pasikeitę, tačiau mergina sugebėjo atrodyti daug gražesnė ir jaunesnė negu buvo prieš tai. Jo veide atsiradus pažįstamai šypsenai, kuri išreiškė malonų pojūtį, verdantį jo kūne, vaikinas išskėtė rankas būsimam šiltam apsikabinimui.
- Na, ar nesiruoši apkabinti seno, gero draugužio? - šypsenai praplatėjus, akys pasidarė migdolų formos, o žandai labiau suapvalėjo ir surausvėjo, tik neaišku, ar nuo šiokio tokio spaudžiančio šaltuko, siaučiančio lauke, ar nuo šio nekantravimo pažinti šią būtybę iš naujo.

Temos pavadinimas: Re: Staliukai Št. 06 14, 2014 8:28 pm

Laukdama Zac, jau Ninos galvelė bandė iššifruot kada čia paskutinį kart lankės, o kartu, kada paskutinį kart matė šį vaikiną. Su šitokiomis mintimis akim lakstė per arbatinę, bandė įžvelgt jos pokyčius, visgi, ji buvo čia ne vakar ir ne užvakar, bet atrodė taip, jog čia nieks nebūtų pasikeitę. Su tom pačiom mintim susimaišė ir klausimai, kurių bandė sumąstyt kuo daugiau, kad neduok Dieve nepamirštų ko nors išsiklausinėt pas Z, na o ir šitaip bemąstant, išgirdusi nors tu ką pažįstamą balsą, pasisuko į tą pusę jau žinodama kas čia atėjo, na o atsisukus, jos spėjimai tik pasitvirtino. Savaime išsišiepė, lyg pamačius 50 % visiems milkos šokoladams, kidding. Matyt tai buvo dėl to, kad net savaime sugebėjo apsidžiaugt pagaliau pamačiusi seniai matytą žmogų, su kuriuo dar seniau, bandė apvogt saldainių parduotuves. Dar sedėjo 2-5 sekundes išsišiepus, kol pagaliau atsistojo ir ištiesė rankas tam fainui apkabinimui, o netrukus, ir apkabino Z, dar suspausdama bobiškom galiom, lyg kokia močiutė sutikus savo anūką. - Labas dar kart ir tau,- nusijuokia dar kelis kartus patraiškydama Z glėbyje, gal jis ten visai nejaučia kad ji čia bando jo kaulus sutraiškyt, bet jai tai taip atrodo.

Temos pavadinimas: Re: Staliukai Št. 06 14, 2014 9:14 pm

Jų laikais niekuomet nevyravo ramybė. Vos tik žmonės pamatydavo gatve einančią šią porelę, iškart žinodavo, kad tą vakarą nebus ramu. Tai griaudės garsi muzika ir gatvėmis pasileis didžiulis srautas žmonių, kuriuos ves jie, tai parduotuvės bus iššluotos net nespėjus pardavėjams mirktelėti, tai dar kitaip padarys kažką tokio, ko kiti niekada nesugebėtų užmiršti. Gal ir dėl to visi sakydavo, kad abu - nuostabus duetas, nes visuomet abu suprasdavo vienas kitą ir nebijodavo iškrėsti jokių šunybių, bet kartu ir gebėjo būti atviri bei nuoširdūs su vienas kitu. Anksčiau jie niekuomet nesiskirdavo, nepaisant jų užimtumo, darbo. Atrodė, kad jų santykiai kasdien vis stiprėjo, tačiau jiems, kaip ir visiems kitiems, atėjo tas metas, kai buvo laikas padėti tašką ir atitolti nuo vienas kito. Santykiams šaląnt kaito prisiminimai, kurie niekaip neišgaravo iš vaikino galvos, todėl stovėdamas priešais puikiai pažįstamą merginą jis meiliai šypsojosi, palengva stumdamas senus prisiminimus į šalį, kad atsirastų vietos naujiems.
- Kada tu spėjai taip išgražėti? Jei ne plaukai, turbūt būčiau ir prasilenkęs arba veltui tarpdury laukęs... - pakreipęs galvą į šoną stipriai suspaudė merginą glėbyje, nenorėdamas jos paleisti. Paneigdama visas nesiliaujančias lietaus prognozes už lango pasirodė saulė ir Efronui atrodė, kad ši popietė ir negalėjo pagėrėti. Gražus oras, graži seniai nematyta mergina, skani ir smagi popietė - geresnės kombinacijos turbūt negalėtų paprašyti. - Na, tai pasakok, kaip viskas sekas, ką praleidau? - mirktelėjęs viena akimi, prisėdo ant kėdės priešais Niną, laisvai užmetęs koją ant kelėno, o dešinė ranka palengva nusileido ant kieto stalo paviršiaus.

Temos pavadinimas: Re: Staliukai Sk. 06 15, 2014 10:45 am

Tai va, galbūt todėl juos kiti ir vadindavo tai gatvės marozais, tai šiaip žmonėmis kurie bandydavo kitiems pakelti nuotaiką, juk jie sugebėjo tai pagąsdint, tai pralinksmint, po vieną gal būtų sunkiau, bet dviese tai čia lyg pasaulio valdovai. Visada ir patardavo viens kitam, ir šiaip padėdavo kokiu klausimu ar nebūtinai, sugebėjo pasidaryt bemieges naktis jei tik reikėdavo, kad tik kitas jaustūsi gerai. Ninai visada būdavo gera matyti seniai regėtą pažįstamą/ draugą, tai šis atvėjis irgi, ne išimtis jai. Juk tokio charakterio žmonių veiduose šypsena veltui irgi, retai kada atsiranda. Dar patraiško Z, jėgų savo negailėdama, juk verta, senokai Nina tokio galingo apkabinimo neturėjo. - na jau, ar tikrai labai išgražėjau? priimsiu kaip komplimentą, o jei tai rimtas klausimas, tai neatsakysiu, nes pati nepajaučiau pokyčių,- nusijuokia dar palinguodama su juo į šonus, tada paleidžia ir prisėda ten, prie stalo. - kad žinok nieko tokio labai įspūdingo ir nepraleidai, sekasi irgi gerai visai, va išvien važinėjau tai į vieną šalį, tai į kitą, spėjo šiek tiek jau pabost, tai filmavimai, tai fotosesijos, tai dar kokios nesąmonės, na žinai, nieko įspūdingo tokio,- nusijuokia kilstelėdama antakį,- jau geriau tu papasakok kaip tau sekasi ir kas naujo pas tave,- išsišiepia, jau čia maždaug, ready to listen